pakarputis

pakarpùtis sm. ppr. pl. (2) 1. atkirptas (popieriaus) gabalėlis; plg. pakarpa 4: Pakarpùčių nemėtyk, ir iš jų padarysim kvietkelius Knv. 2. karpinys: Aprėdyk lempą pakarpùčiais Knv.